Plant biotechnology in Lithuania
Lithuania is the leader of the region in the field of biotechnologies from the very start of modern biotechnology development. Without long falling behind the start of the biotechnology investigations in the world, in 1975 institute of applied enzymology was established in Vilnius (now it is called Institute of Biotechnology). It quickly became the leader in the field of classic fermentation technology investigation. Development plans are prepared for the companies UAB “Biotechfarma” and UAB “Biota”, highlighting their biotechnological profile. In total more than 400 employees work in these companies of the country, production is exported into 86 countries. It is planned to create 200 new direct work places in the biotechnology industry until 2013, annual production volume will reach 0.4 – 0.5 milliards of Litas, 100 – 200 millions of Litas of foreign investments are expected. The issue of usage of plant biomass is becoming more and more relevant. Usage of alternative agricultural products for the purposes of chemistry industry creates pre-conditions for better exploitation of agricultural land and creating new work places. It is planned than until 2015 Lithuanian biotechnology companies will distribute production for 200 – 300 millions of Litas and 800 – 1 000 of people will be working in them. Lithuanian national biotechnology platform (LNBP) should support the creation of common vision of Lithuanian industrial and pharmaceutical biotechnology products, sectors of development of the renewing resources and to prepare strategic plan of investigations in these fields until 2025 – 2030, i.e. to determine the long-term goals of the Lithuanian biotechnology sector and technology development. It should also contribute to the preparation and maintenance of qualified specialists.
Biotechnology specialists of various fields (biochemists, chemists, geneticists, microbiologists, bioengineers and etc.) are prepared in Faculties of Natural Sciences and Chemistry of Vilnius University and Faculty of Fundamental Sciences of Vilnius Gediminas Technical University. Preparation of bioinformatics was started in the Faculty of Mathematics and Computer Science of Vilnius University; Kaunas University of Technology prepares specialists of biomedicine engineering. From 2003 UAB “Fermentas” and Vilnius College together prepare biotechnology specialists with higher education. Lithuanian Biotechnology Research Centres have accumulated large intellectual potential and achieved good results in the fields of pharmaceutical purpose proteins, chemistry and biochemistry of enzymes and nucleic acids, also prokaryote and eukaryote cell molecular biology investigation. Investigations of bioinformatics are rapidly developed.
Menu
- Bendroji pažintinė informacija apie biotechnologiją
- Biotechnologijos apibrėžimas
- Trumpai apie biotechnologiją
- Įžanga
- Trumpa biotechnologijos istorijos apžvalga
- Augalų biotechnologija Lietuvoje
- Augalų biotechnologijos taikymas ir perspektyvos
- Augalų biotechnologijos mokslo kryptys
- Žemės ūkio augalų biotechnologija
- Miško medžių biotechnologija
- Sodo ir daržo augalų biotechnologija
- Informacija apie žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tinklo dalyvius
- Kitos medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančios įmonės
- Biotechnologijos krypties mokymo veikla
- Tyrimų rezultatų ataskaitos ir publikacijos
- Projektus vykdančios institucijos
- 2003-2007 metų augalų biotechnologijos projektai
- Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis (ABIOTECHA)
- Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis
- Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje
- Ąžuolo mikrodauginimo in vitro sąlygų ištyrimas ir augalų regenerantų išauginimas
- Dobilų tarprūšinių hibridų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas poliploidijos ir grįžtamųjų kryžminimų būdu, vertinimas ir identifikavimas
- Gametinės ląstelės ir molekulinė selekcija augalų pagerinimui (Gametic cells and molecular breeding for crop improvement)
- Genomų rekombinacijos tyrimai svidrių - eraičinų hibriduose ir tarpmikrosatelitinių žymenų paieška tikruosiuose eraičinuose
- Greitai augančių ir atsparių puviniui drebulės bei jos hibridų atranka, DNR polimorfizmo nustatymas ir mikroklonavimas in vitro.
- Hibridinio maumedžio mikrodauginimo technologijos (sąlygų subalansavimas augalų regeneracijai izoliuotų audinių kultūroje) pagrindų parengimas
- Kviečiai specialios paskirties biopolimerams (KVIETPOLIMER)
- Ląstelinės ir molekulinės biologijos integravimas į kultūrinių augalų veislių kūrimo procesą
- Miško genetika: Europinio miško genomo tinklo kūrimas (GENOSILVA: European forest Genomics Network)
- Molekulinių žymenų sukūrimas dobilų sėklingumo genams ženklinti
- Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos optimizavimas
- Tarpmikrosatelitinių (ISSR) žymenų taikymas daugiamečių pašarinių žolių požymiams ženklinti
- Tarpmikrosatelitinių žymenų dobiluose paieška ir analizė
- Teorinių ir metodinių pagrindų paruošimas miško medžių genetiniam polimorfizmo identifikavimui ir embriogeninio potencialo įvertinimui in vitro
- Vaisiniai augalai – natūralių antocianinų producentai
- Vasarinių miežių androgenezės tyrimai
- Viroidų ir fitoplazmų detekcija ir pašalinimas iš biotechnologijos pramonei vertingų augalų
- Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas
- Žieminių kviečių dihaploidinių linijų kūrimas, haploidizacijos ir poliploidizacijos sąlygų parinkimas bei haploidinių linijų panaudojimas DNR markerių paiškai
- Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje
- Žymenų sistemos sukūrimas svidrės genų aleliams ženklinti siekiant tvarių žolynų pagerinimo
- Duomenų masyvai
- Specifinės ir originalios metodikos bei protokolai
- Pagrindinių molekulinės biotechnologijos metodų, naudojamų biotechnologijoje, apžvalga
- DNR išskyrimas
- Polimerazinė grandininė reakcija (PGR)
- Molekuliniai žymenys
- Bendrosios augalo RNR išskyrimas
- Braškių protoplastų išskyrimo metodika
- Augalų transformacijos metodai
- AFLP – paremtos transkripcijos profiliavimas
- Sukarpytųjų kDNR bibliotekų kūrimas
- Tiesioginio blotingo elektroforezė
- RMDD bibliotekos paruošimas ir dviejų ciklų amplifikacija
- LSDI 2006 metų publikacijos, kuriose iš dalies aprašomos tyrimų metodikos
- Genetiniai ištekliai, genetinė medžiaga biotechnologijai
- Mokslo ir studijų institucijos dalyvaujančios augalų genetinių išteklių tyrimo programoje
- Sodo augalų genetiniai ištekliai
- Sodo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daržo augalų genetiniai ištekliai
- Daržo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Sodo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Sodo ir daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Žemės ūkio augalų genetiniai ištekliai
- Javų vaislių, linijų ir mutantų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daugiamečių žolių veislių, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Miško genetiniai ištekliai
- Miško genetinių išteklių tyrimus atliekančios įstaigos
- Miško genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Miško genetinių išteklių duomenų bazė
- Specifiniai genetiniai markeriai
- Pasaulyje vykdomi biotechnologijos projektai
- Genomai
- Publikacijos
- Publikacijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Bibliografijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Centralizuotos elektroninių publikacijų duomenų bazės internete
- Atskirų mokslo žurnalų straipsnių elektroniniame formate duomenų bazės
- Tinklapiai apimantys atskiros tarptautinės leidyklos leidinius ar specializuotų paieškų bazių informaciją
Search