Laboratory of Protein
Laboratory of Protein-DNA Interactions (Head scientist – Prof. V. Siksnys) studies the features of restriction enzymes (endonucleases), their structure and molecular mechanisms of catalytic activity. Type II restriction endonucleases are enzymes that specifically recognize nucleotide sequences of the particular length (usually, 4-6 base pairs in length) and in case of Mg2+ ions presence they cut phosphodiesteric joints. 3000 restriction elements that recognize more than 200 of different nucleotide sequences have been characterized so far (REBASE). Due to their unique specificity, type II restriction endonucleases gained application as indispensable “molecular tools” in experiments of gene cloning. However, there is much less of information about how they manage to distinguish one nucleotide sequence from another and to cut phosphodiesteric joint in a particular place. It is not clear so far whether these enzymes for DNA recognition and catalysis use the same or different mechanisms. The determination of such tendencies is important for both understanding the main principles of specific protein-DNA interaction and creating restriction endonucleases characterized by the new specificity.
The focus is on the following types of research:
- How restriction endonucleases distinguish one nucleotide sequence from the others?
- Whether the common principles of nucleotide sequence recognition and catalysis exist among restriction endonucleases that recognize related nucleotide sequences?
- How recognition of nucleotide sequence is related with catalysis?
The answers of these methods are solved by applying various methods:
- Dimensional structures of restriction endonucleases are determined by X-ray diffraction method (in association with Max Planck Institute of Biochemistry, Martinsried).
- The role of individual amino acids in specific recognition of nucleotide sequences and catalysis is studied by applying site-directed mutagenesis;
- Interact between restriction endonucleases and DNA mechanisms is researched by applying kinetic, spectroscopic, biochemical and thermodynamic methods.
The main projects of interaction between protein nucleic acids are conducted in the following directions: research of structure and functions of restriction enzymes that are independent of metals; research in determination of regulation principles of restriction enzymes activity, analysis of relations between structure, functions and specificity of restriction enzymes in subfamilies as well as studies of new structures of restriction enzymes.
If necessary, this laboratory could provide customers with information about the possibilities restriction enzymes’ application in plant biotechnology area as well as provide consultations in detection of plant protein structures.
Menu
- Bendroji pažintinė informacija apie biotechnologiją
- Biotechnologijos apibrėžimas
- Trumpai apie biotechnologiją
- Įžanga
- Trumpa biotechnologijos istorijos apžvalga
- Augalų biotechnologija Lietuvoje
- Augalų biotechnologijos taikymas ir perspektyvos
- Augalų biotechnologijos mokslo kryptys
- Žemės ūkio augalų biotechnologija
- Miško medžių biotechnologija
- Sodo ir daržo augalų biotechnologija
- Informacija apie žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tinklo dalyvius
- Kitos medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančios įmonės
- Biotechnologijos krypties mokymo veikla
- Tyrimų rezultatų ataskaitos ir publikacijos
- Projektus vykdančios institucijos
- 2003-2007 metų augalų biotechnologijos projektai
- Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis (ABIOTECHA)
- Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis
- Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje
- Ąžuolo mikrodauginimo in vitro sąlygų ištyrimas ir augalų regenerantų išauginimas
- Dobilų tarprūšinių hibridų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas poliploidijos ir grįžtamųjų kryžminimų būdu, vertinimas ir identifikavimas
- Gametinės ląstelės ir molekulinė selekcija augalų pagerinimui (Gametic cells and molecular breeding for crop improvement)
- Genomų rekombinacijos tyrimai svidrių - eraičinų hibriduose ir tarpmikrosatelitinių žymenų paieška tikruosiuose eraičinuose
- Greitai augančių ir atsparių puviniui drebulės bei jos hibridų atranka, DNR polimorfizmo nustatymas ir mikroklonavimas in vitro.
- Hibridinio maumedžio mikrodauginimo technologijos (sąlygų subalansavimas augalų regeneracijai izoliuotų audinių kultūroje) pagrindų parengimas
- Kviečiai specialios paskirties biopolimerams (KVIETPOLIMER)
- Ląstelinės ir molekulinės biologijos integravimas į kultūrinių augalų veislių kūrimo procesą
- Miško genetika: Europinio miško genomo tinklo kūrimas (GENOSILVA: European forest Genomics Network)
- Molekulinių žymenų sukūrimas dobilų sėklingumo genams ženklinti
- Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos optimizavimas
- Tarpmikrosatelitinių (ISSR) žymenų taikymas daugiamečių pašarinių žolių požymiams ženklinti
- Tarpmikrosatelitinių žymenų dobiluose paieška ir analizė
- Teorinių ir metodinių pagrindų paruošimas miško medžių genetiniam polimorfizmo identifikavimui ir embriogeninio potencialo įvertinimui in vitro
- Vaisiniai augalai – natūralių antocianinų producentai
- Vasarinių miežių androgenezės tyrimai
- Viroidų ir fitoplazmų detekcija ir pašalinimas iš biotechnologijos pramonei vertingų augalų
- Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas
- Žieminių kviečių dihaploidinių linijų kūrimas, haploidizacijos ir poliploidizacijos sąlygų parinkimas bei haploidinių linijų panaudojimas DNR markerių paiškai
- Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje
- Žymenų sistemos sukūrimas svidrės genų aleliams ženklinti siekiant tvarių žolynų pagerinimo
- Duomenų masyvai
- Specifinės ir originalios metodikos bei protokolai
- Pagrindinių molekulinės biotechnologijos metodų, naudojamų biotechnologijoje, apžvalga
- DNR išskyrimas
- Polimerazinė grandininė reakcija (PGR)
- Molekuliniai žymenys
- Bendrosios augalo RNR išskyrimas
- Braškių protoplastų išskyrimo metodika
- Augalų transformacijos metodai
- AFLP – paremtos transkripcijos profiliavimas
- Sukarpytųjų kDNR bibliotekų kūrimas
- Tiesioginio blotingo elektroforezė
- RMDD bibliotekos paruošimas ir dviejų ciklų amplifikacija
- LSDI 2006 metų publikacijos, kuriose iš dalies aprašomos tyrimų metodikos
- Genetiniai ištekliai, genetinė medžiaga biotechnologijai
- Mokslo ir studijų institucijos dalyvaujančios augalų genetinių išteklių tyrimo programoje
- Sodo augalų genetiniai ištekliai
- Sodo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daržo augalų genetiniai ištekliai
- Daržo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Sodo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Sodo ir daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Žemės ūkio augalų genetiniai ištekliai
- Javų vaislių, linijų ir mutantų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daugiamečių žolių veislių, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Miško genetiniai ištekliai
- Miško genetinių išteklių tyrimus atliekančios įstaigos
- Miško genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Miško genetinių išteklių duomenų bazė
- Specifiniai genetiniai markeriai
- Pasaulyje vykdomi biotechnologijos projektai
- Genomai
- Publikacijos
- Publikacijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Bibliografijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Centralizuotos elektroninių publikacijų duomenų bazės internete
- Atskirų mokslo žurnalų straipsnių elektroniniame formate duomenų bazės
- Tinklapiai apimantys atskiros tarptautinės leidyklos leidinius ar specializuotų paieškų bazių informaciją
Search