Saccaromyces cerevisiae
Saccaromyces cerevisiae represents an eucariotic microorganism. Yeast has good genetic characteristics. Like other microorganisms, they grow well and have a haploid DNA genome, which is 3.5 larger than that of E. coli. In spite of a large genome, yeast has certain qualities, which are characteristic of higher eucariots. Yeast is easy to cultivate. Yeast reproduces in a mitotic way. Its quantity in the growth medium doubles every 90 minutes.
Yeast may exist in a diploidic or haploidic state. Genome of a haploidic yeast cell is 15 megabases in size and has 16 linear chromosomes, the sizes of which vary from 200 to 2200 kb. The largest yeast chromosome is 100 times smaller than an average mammal chromosome. Yeast is also characterized by high transformation effectiveness.
Yeast expression system for recombinant protein synthesis
Expression systems of various kinds of yeast have been created for protein synthesis. S. cerevisiae are widely recognized as safe microorganisms and represent eucariots, which are best researched from the points of view of genetics, molecular biology, and physiology. Vectors used for yeast transformation usually have sequences of bacterial or yeast origin. The bacterial part allows for use of bacteria for construction of plasmids. It contains bacteria plasmid replication start area ori and the gene, determining resistance to an antibiotic (allowing for selection of transformants). The part of yeast origin has genes for selection of yeast transformants, sequences ensuring replication and distribution (or integration), gene transcription promotors and terminators. Expression of cloned genes requires strong and adjustable promotors. Promotors of their glycolysis enzyme genes are often used in S. cerevisiae. One part of the hybrid promotors determine strong expression (e.g., PYK1 – pyruvatkinasis promotor), while the other allows for its regulation (GAL10 – galactose-induced UDP-galactose epimerasis gene promoter). Possibility to induce expression of a gene at the right moment is important, because strong promoters determine a very intense protein synthesis, which may impair viability of cells (the same protein may be toxic). For termination of transcription, terminatory areas of genes are used (e.g., PGK1 – 3-phosphoglicerate kinasis).
Application of P. pastoris expression system for synthesis of viral proteins is becoming more and more widespread lately. The distinctive feature of this yeast is its ability to grow using methanol as the only source of energy and carbon. All post-translation modifications, which are possible in higher eucariotic organisms, are also possible in P.pastoris yeast.
Menu
- Bendroji pažintinė informacija apie biotechnologiją
- Biotechnologijos apibrėžimas
- Trumpai apie biotechnologiją
- Įžanga
- Trumpa biotechnologijos istorijos apžvalga
- Augalų biotechnologija Lietuvoje
- Augalų biotechnologijos taikymas ir perspektyvos
- Augalų biotechnologijos mokslo kryptys
- Žemės ūkio augalų biotechnologija
- Miško medžių biotechnologija
- Sodo ir daržo augalų biotechnologija
- Informacija apie žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tinklo dalyvius
- Kitos medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančios įmonės
- Biotechnologijos krypties mokymo veikla
- Tyrimų rezultatų ataskaitos ir publikacijos
- Projektus vykdančios institucijos
- 2003-2007 metų augalų biotechnologijos projektai
- Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis (ABIOTECHA)
- Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis
- Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje
- Ąžuolo mikrodauginimo in vitro sąlygų ištyrimas ir augalų regenerantų išauginimas
- Dobilų tarprūšinių hibridų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas poliploidijos ir grįžtamųjų kryžminimų būdu, vertinimas ir identifikavimas
- Gametinės ląstelės ir molekulinė selekcija augalų pagerinimui (Gametic cells and molecular breeding for crop improvement)
- Genomų rekombinacijos tyrimai svidrių - eraičinų hibriduose ir tarpmikrosatelitinių žymenų paieška tikruosiuose eraičinuose
- Greitai augančių ir atsparių puviniui drebulės bei jos hibridų atranka, DNR polimorfizmo nustatymas ir mikroklonavimas in vitro.
- Hibridinio maumedžio mikrodauginimo technologijos (sąlygų subalansavimas augalų regeneracijai izoliuotų audinių kultūroje) pagrindų parengimas
- Kviečiai specialios paskirties biopolimerams (KVIETPOLIMER)
- Ląstelinės ir molekulinės biologijos integravimas į kultūrinių augalų veislių kūrimo procesą
- Miško genetika: Europinio miško genomo tinklo kūrimas (GENOSILVA: European forest Genomics Network)
- Molekulinių žymenų sukūrimas dobilų sėklingumo genams ženklinti
- Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos optimizavimas
- Tarpmikrosatelitinių (ISSR) žymenų taikymas daugiamečių pašarinių žolių požymiams ženklinti
- Tarpmikrosatelitinių žymenų dobiluose paieška ir analizė
- Teorinių ir metodinių pagrindų paruošimas miško medžių genetiniam polimorfizmo identifikavimui ir embriogeninio potencialo įvertinimui in vitro
- Vaisiniai augalai – natūralių antocianinų producentai
- Vasarinių miežių androgenezės tyrimai
- Viroidų ir fitoplazmų detekcija ir pašalinimas iš biotechnologijos pramonei vertingų augalų
- Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas
- Žieminių kviečių dihaploidinių linijų kūrimas, haploidizacijos ir poliploidizacijos sąlygų parinkimas bei haploidinių linijų panaudojimas DNR markerių paiškai
- Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje
- Žymenų sistemos sukūrimas svidrės genų aleliams ženklinti siekiant tvarių žolynų pagerinimo
- Duomenų masyvai
- Specifinės ir originalios metodikos bei protokolai
- Pagrindinių molekulinės biotechnologijos metodų, naudojamų biotechnologijoje, apžvalga
- DNR išskyrimas
- Polimerazinė grandininė reakcija (PGR)
- Molekuliniai žymenys
- Bendrosios augalo RNR išskyrimas
- Braškių protoplastų išskyrimo metodika
- Augalų transformacijos metodai
- AFLP – paremtos transkripcijos profiliavimas
- Sukarpytųjų kDNR bibliotekų kūrimas
- Tiesioginio blotingo elektroforezė
- RMDD bibliotekos paruošimas ir dviejų ciklų amplifikacija
- LSDI 2006 metų publikacijos, kuriose iš dalies aprašomos tyrimų metodikos
- Genetiniai ištekliai, genetinė medžiaga biotechnologijai
- Mokslo ir studijų institucijos dalyvaujančios augalų genetinių išteklių tyrimo programoje
- Sodo augalų genetiniai ištekliai
- Sodo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daržo augalų genetiniai ištekliai
- Daržo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Sodo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Sodo ir daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Žemės ūkio augalų genetiniai ištekliai
- Javų vaislių, linijų ir mutantų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daugiamečių žolių veislių, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Miško genetiniai ištekliai
- Miško genetinių išteklių tyrimus atliekančios įstaigos
- Miško genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Miško genetinių išteklių duomenų bazė
- Specifiniai genetiniai markeriai
- Pasaulyje vykdomi biotechnologijos projektai
- Genomai
- Publikacijos
- Publikacijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Bibliografijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Centralizuotos elektroninių publikacijų duomenų bazės internete
- Atskirų mokslo žurnalų straipsnių elektroniniame formate duomenų bazės
- Tinklapiai apimantys atskiros tarptautinės leidyklos leidinius ar specializuotų paieškų bazių informaciją
Search