Escherichia coli
Microorganism Escherichia coli can be conveniently used for production of transgenic plants, preparation of transformation vectors, in DNA recombination technology, and for genetic manipulations.
E.coli is a rod-shaped bacterium with a circular chromosome of 3 million bp. Most bacteria stems used in the DNA recombination work are E.coli derivative stems K-12.
Bacterial plasmids are often used in cloning methods. These circular extrachromosomal DNA molecules are capable of replicating themselves. They are found in naturally occurring E. coli stems. On the basis of these plasmids artificial plasmids have been created, which are now widely used in the DNA recombination technology. All of these plasmids must have the following three elements: replication elements, selective marker, and cloning area.
Protein synthesis in E.coli
In order to synthesize extraneous proteins in heterologic system, first, the gene, whose product is intended for expressing, is cloned into the expression vector. The resulting structure is introduced into cells, in which the target protein will be expressed. Expression vector should have a promotor sequence as well as autonomous replication sequences to enable his replication in the host cell. It should also have sequences creating resistance to antibiotics, to enable identification of the cells containing this vector. Here the E.coli expression system is one of the most popular ones.
Protein expression vector should have the following main elements: sequences conding the marker, which ensures support of the vector in a cell; regulating promotor, which after induction would ensure synthesis of a large amounts of mRNA from the cloned-in gene; sequences necessary for translation, such as rybosomes attachment areas; and translation initiation codone ATG and multiple cloning area to facilitate insertion of the gene into the vector. The constructed vector is used to transform the respective E.coli stem. Vectors of the pET are used the most often. In this case the target gene is inserted under the promotor of T7 RNA polymerase.
Extraneous genes are cloned into the pET vector using stems, which do not have a source of T7 RNA polymerase. In the absence of T7 RNA polymerase, expression of the target gene is minimal and RNA polymerase of a host cell can not initiate transcription from a T7 promotor, and multiple cloning zone is transcription-wise inactive. In some cases, the same stems, containing the T7 RNA polymerase gene, which are used in protein expression, may be directly used in cloning. However, this is not recommended, because if the gene turned out to be toxic to E.coli cells (for example, due to the base level of transcription), growth of cells may be slow and plasmids may be unstable.
For protein expression recombinant plasmid is introdced into a stem of E.coli, which contains the T7 RNA polymerase gene. Such stems are bacteriophagus lisogenes BL21 (DE3). Upon introduction into the growth medium of IPTG, synthesis of T7 RNA polymerase is induced and transcription of the necessary gene is initiated.
Menu
- Bendroji pažintinė informacija apie biotechnologiją
- Biotechnologijos apibrėžimas
- Trumpai apie biotechnologiją
- Įžanga
- Trumpa biotechnologijos istorijos apžvalga
- Augalų biotechnologija Lietuvoje
- Augalų biotechnologijos taikymas ir perspektyvos
- Augalų biotechnologijos mokslo kryptys
- Žemės ūkio augalų biotechnologija
- Miško medžių biotechnologija
- Sodo ir daržo augalų biotechnologija
- Informacija apie žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tinklo dalyvius
- Kitos medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančios įmonės
- Biotechnologijos krypties mokymo veikla
- Tyrimų rezultatų ataskaitos ir publikacijos
- Projektus vykdančios institucijos
- 2003-2007 metų augalų biotechnologijos projektai
- Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis (ABIOTECHA)
- Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis
- Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje
- Ąžuolo mikrodauginimo in vitro sąlygų ištyrimas ir augalų regenerantų išauginimas
- Dobilų tarprūšinių hibridų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas poliploidijos ir grįžtamųjų kryžminimų būdu, vertinimas ir identifikavimas
- Gametinės ląstelės ir molekulinė selekcija augalų pagerinimui (Gametic cells and molecular breeding for crop improvement)
- Genomų rekombinacijos tyrimai svidrių - eraičinų hibriduose ir tarpmikrosatelitinių žymenų paieška tikruosiuose eraičinuose
- Greitai augančių ir atsparių puviniui drebulės bei jos hibridų atranka, DNR polimorfizmo nustatymas ir mikroklonavimas in vitro.
- Hibridinio maumedžio mikrodauginimo technologijos (sąlygų subalansavimas augalų regeneracijai izoliuotų audinių kultūroje) pagrindų parengimas
- Kviečiai specialios paskirties biopolimerams (KVIETPOLIMER)
- Ląstelinės ir molekulinės biologijos integravimas į kultūrinių augalų veislių kūrimo procesą
- Miško genetika: Europinio miško genomo tinklo kūrimas (GENOSILVA: European forest Genomics Network)
- Molekulinių žymenų sukūrimas dobilų sėklingumo genams ženklinti
- Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos optimizavimas
- Tarpmikrosatelitinių (ISSR) žymenų taikymas daugiamečių pašarinių žolių požymiams ženklinti
- Tarpmikrosatelitinių žymenų dobiluose paieška ir analizė
- Teorinių ir metodinių pagrindų paruošimas miško medžių genetiniam polimorfizmo identifikavimui ir embriogeninio potencialo įvertinimui in vitro
- Vaisiniai augalai – natūralių antocianinų producentai
- Vasarinių miežių androgenezės tyrimai
- Viroidų ir fitoplazmų detekcija ir pašalinimas iš biotechnologijos pramonei vertingų augalų
- Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas
- Žieminių kviečių dihaploidinių linijų kūrimas, haploidizacijos ir poliploidizacijos sąlygų parinkimas bei haploidinių linijų panaudojimas DNR markerių paiškai
- Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje
- Žymenų sistemos sukūrimas svidrės genų aleliams ženklinti siekiant tvarių žolynų pagerinimo
- Duomenų masyvai
- Specifinės ir originalios metodikos bei protokolai
- Pagrindinių molekulinės biotechnologijos metodų, naudojamų biotechnologijoje, apžvalga
- DNR išskyrimas
- Polimerazinė grandininė reakcija (PGR)
- Molekuliniai žymenys
- Bendrosios augalo RNR išskyrimas
- Braškių protoplastų išskyrimo metodika
- Augalų transformacijos metodai
- AFLP – paremtos transkripcijos profiliavimas
- Sukarpytųjų kDNR bibliotekų kūrimas
- Tiesioginio blotingo elektroforezė
- RMDD bibliotekos paruošimas ir dviejų ciklų amplifikacija
- LSDI 2006 metų publikacijos, kuriose iš dalies aprašomos tyrimų metodikos
- Genetiniai ištekliai, genetinė medžiaga biotechnologijai
- Mokslo ir studijų institucijos dalyvaujančios augalų genetinių išteklių tyrimo programoje
- Sodo augalų genetiniai ištekliai
- Sodo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daržo augalų genetiniai ištekliai
- Daržo augalų veislių ir formų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Sodo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Sodo ir daržo augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Žemės ūkio augalų genetiniai ištekliai
- Javų vaislių, linijų ir mutantų, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Daugiamečių žolių veislių, priskirtų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Žemės ūkio augalų genetinių išteklių duomenų bazė
- Miško genetiniai ištekliai
- Miško genetinių išteklių tyrimus atliekančios įstaigos
- Miško genetinių išteklių duomenų bazės aprašas
- Miško genetinių išteklių duomenų bazė
- Specifiniai genetiniai markeriai
- Pasaulyje vykdomi biotechnologijos projektai
- Genomai
- Publikacijos
- Publikacijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Bibliografijos žemės ir miškų augalų biotechnologinių tyrimų tema
- Centralizuotos elektroninių publikacijų duomenų bazės internete
- Atskirų mokslo žurnalų straipsnių elektroniniame formate duomenų bazės
- Tinklapiai apimantys atskiros tarptautinės leidyklos leidinius ar specializuotų paieškų bazių informaciją
Search